Kaip smagu, kad būtent paskutinis vakaras buvo toks. Išvažiuoju laiminga.
Kada nors čia įdėsiu nuorodą į sekantį blogą, kurį rašysiu jau iš Granados.
Ačiū už dėmesį. O dabar – į bliuzo naktis!!
Kaip smagu, kad būtent paskutinis vakaras buvo toks. Išvažiuoju laiminga.
Kada nors čia įdėsiu nuorodą į sekantį blogą, kurį rašysiu jau iš Granados.
Ačiū už dėmesį. O dabar – į bliuzo naktis!!
Atsisveikinimai: “tai buvo per daug kaip iš filmų, kad būtų realybė”.
Dienos dilema: ar Elčės Šv. Marios bazilikos budėtojas įspėja tuos, kurie gali ir nepratilpt vis siaurėjančiais laiptais iki bokšto viršaus prieš jiems pradedant lipti?
Grįžus į Lietuvą turėsiu nepamiršti mantros “Taigi tau Ispanijoj buvo per karšta, taigi tau Ispanijoj buvo per karšta, taigi tau Ispanijoj buvo per karštaaaaaaaaaaaaaaa…
Nu tik lietuviai nevalgę, nemiegoję, prie 38 laipsnių karščio važinėja iš vienų miestelių į kitus su pasiklydimais ir traumomis, sunkokais elektriniais dviračiais neįsijungę elektros, ir dar šypsosi.
Ta prasme, su amžiumi ateis diena, kai labiausiai man patiks kažkas kitkas, nei išsiduoti rokenrolo koncerte? Kokią karštą vasaros naktį, kokiam laivuky ant Viduržemio jūros..
Testas: ar po 10 mėnesių Alikantėj turiu, kam paskambint vėlai vakare ištikus bėdai? Ats.: Taip.
Man labiau gaila, kad išvažiuoju, kai įsijaučiu į kailį kaikurių, su kuriais atsisveikinu.
Nutrūkusių bendravimų dėl blogo burnos kvapo skaitliukas: 2.
Labai lengva atspėti, kurį dovanotą daiktą vienintelį parsivešiu namo.