Day 303

Kaip smagu, kad būtent paskutinis vakaras buvo toks. Išvažiuoju laiminga.

Kada nors čia įdėsiu nuorodą į sekantį blogą, kurį rašysiu jau iš Granados.

Ačiū už dėmesį. O dabar – į bliuzo naktis!!

Day 302

Atsisveikinimai: “tai buvo per daug kaip iš filmų, kad būtų realybė”.

Day 301

Dienos dilema: ar Elčės Šv. Marios bazilikos budėtojas įspėja tuos, kurie gali ir nepratilpt vis siaurėjančiais laiptais iki bokšto viršaus prieš jiems pradedant lipti?

Day 300

Grįžus į Lietuvą turėsiu nepamiršti mantros “Taigi tau Ispanijoj buvo per karšta, taigi tau Ispanijoj buvo per karšta, taigi tau Ispanijoj buvo per karštaaaaaaaaaaaaaaa…

Day 299

Nu tik lietuviai nevalgę, nemiegoję, prie 38 laipsnių karščio važinėja iš vienų miestelių į kitus su pasiklydimais ir traumomis, sunkokais elektriniais dviračiais neįsijungę elektros, ir dar šypsosi.

Day 298

Ta prasme, su amžiumi ateis diena, kai labiausiai man patiks kažkas kitkas, nei išsiduoti rokenrolo koncerte? Kokią karštą vasaros naktį, kokiam laivuky ant Viduržemio jūros..

Day 297

Testas: ar po 10 mėnesių Alikantėj turiu, kam paskambint vėlai vakare ištikus bėdai? Ats.: Taip.

Day 296

Man labiau gaila, kad išvažiuoju, kai įsijaučiu į kailį kaikurių, su kuriais atsisveikinu.

Day 295

Nutrūkusių bendravimų dėl blogo burnos kvapo skaitliukas: 2.

Day 294

Labai lengva atspėti, kurį dovanotą daiktą vienintelį parsivešiu namo.